Į pirmą puslapį Apie šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę  
       Apie lankymąsi     Relikvijos     Kelionės     Maldos     Pasirengimas     Kontaktai    Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė  
 

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos

Šventųjų relikvijos

Bažnyčioje nuo pat ankstyvųjų laikų gyvavo paprotys susiburti draugėn maldai prie tikėjimo liudytojų, kankinių kapų. Šio papročio senumą mums primena katakombos – kapinės, priglaudusios daugybę Kristaus išpažinėjų kūnų, ir sykiu krikščionių maldos vieta. Ilgainiui Bažnyčioje paplito šventųjų relikvijų, tai yra jų mirtingųjų palaikų, gerbimas.

Šventųjų relikvijos – tai iškalbingi ženklai, mums, gyviesiems, liudijantys žmogaus trapumą ir sykiu nemirtingumo viltį. Relikvijos – tai iškovotos geros kovos, tai meilės pergalės ženklai. Priešingai nei mano nūdienos visuomenė, Dievas visada renkasi tai, kas silpna, idant sutrikdytų galinguosius. Žvelgdami į savo brolių bei sesių relikvijas išpažįstame, kad Viešpats, davęs mums mirtingą kūną, pakeis jį kitu, nemirtingu ir garbingu kūnu. Todėl relikvijos visada bus ant mūsų altoriaus, ant kurio Kristus prisikelia per kiekvieną Eucharistiją, tapdamas aukščiausiu mūsų prisikėlimo laidu.

Šv. Teresėlės relikvijos ir jų kelionės pradžia

Toks ženklas yra ir šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijos. Nuo 1994 m., kai šios relikvijos imtos vežioti po pasaulį, jos sutraukia maldai daugybę įvairiausių žmonių, paskatina juos naujai išgyventi Evangelijos žinią – visa apimančią, visa įveikiančią gailestingąją Dievo meilę. Teresėlė po mirties keliauja po visą pasaulį skelbdama Dievo meilės žinią ir berdama rožių lietų – Jo meilės ženklus.

1897 m. rugsėjo 30 d. mirusi jaunoji karmelitė palaidojama Lizje kapinėse. Išleidus jos prisiminimų sąsiuvinius „Vienos sielos istoriją“, prie jos kapo ima traukti būriai maldininkų. Dėl gautų malonių jų vis daugėja. Šv. Teresės kūnas pirmąsyk ekshumuojamas 1910 m. rugsėjo 6 d. dalyvaujant vyskupui ir kokiam šimtui žmonių. Mirtingieji būsimos šventosios palaikai sudedami į švino karstą ir perkeliami į kitą vietą. Antra ekshumacija įvyksta 1917 m. rugpjūčio 9–10 d. Galiausiai 1923 m. kovo 26 d. kūnas iškilmingai perkeliamas iš kapinių į Karmelio koplyčią. Teresės beatifikacija švenčiama Romoje 1923 m. balandžio 29 d., o kanonizacija – 1925 m. gegužės 17 d. 1925 m. rugsėjo 30 d. į Lizje atsiklaupti prie praviro relikvijoriaus, kuriame ilsisi Teresės kūnas, ir įdėti auksinės rožės į Soligny trapistų vienuolyno vienuolio Marijos Bernardo sukurtos gulinčios statulos ranką atvyko popiežiaus legatas kardinolas Vico. Daugelį metų būriai maldininkų atvykdavo į Lizje šv. Teresės baziliką pasimelsti prie šventosios palaikų. Rengiantis minėti šventosios – viso pasaulio misijų globėjos – mirties šimtmetį prasidėjo didžioji jos relikvijų kelionė po pasaulį. Šv. Teresėlės relikvijos po pasaulį keliauja specialiame relikvijoriuje, vadinamame  „Šimtmečio relikvijoriuje“. Jis yra apkeliavęs visus pasaulio žemynus. Tai Brazilijos dovana šimtųjų šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės mirties metinių proga.

Keletas faktų

Relikvijorius turi medinį pagrindą-platformą su 8 rankenomis. Jį nešti gali 4, 6 ar 8 žmonės. 4 kartelės skirtos nešimui ant pečių.

Relikvijoriaus matmenys ir svoris su platforma:
Platformos ilgis su rankenomis  – 150 cm,
platformos plotis su rankenomis – 95 cm,
aukštis su apsauginiu gaubtu – 85 cm,
platformos storis – 8 cm,
platformos ir relikvijoriaus svoris – 132 kg.

  
       
  © Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas, 2006 ^^^              KIT, 2006